žvilgtelti

žvìlgtelti, -ia (-i, -na), -ėjo žr. 1 žvilgtelėti 1: Kokiom akim bjauriom žvìlgtelna, nuo akių tas blogumas Švnč. Jis kartą žvilgtelna in žmogų ir pažįsta Prn. Negalima gi [nėščiai] dabot [į invalidą], i vis viena žvìlgtelnu žvìlgtelnu Ad. Žvilgteli akies kampučiu – eina ne į ją, o kažkur pakluonės link J.Paukš. | prk.: „Jaunojoje Lietuvoje“ jis (Maironis) ne sykį žvilgteli į ateitį, žymėdamas nacionalinio judėjimo, kaip atgimimo, svarbą tautos istorijoje LKXXI128.